2012-09-08

Pierre Herme Paris

Vieną dieną Paryžiuje...









2011-12-10

Metas pradėti puoštis :)

Beveik metai nuo paskutiniojo įrašo...
Nesiteisinsiu, kad trūko laiko, kad vakarais norėjosi tik ilsėtis. Tiesiog taip nutiko.
Beveik negaminu. O tais retais atvejais, kai taip nutinka, neturiu laiko/sąlygų kompozicijai, apšvietimui ir kitiems dalykams, kurie būtini, kad įrašai būtų gražūs ir informatyvūs. Gal kada nors para turės daugiau nei 24 valandas :)

Gražaus švenčių laukimo.

Bruschetta su pesto ir marinuotais artišokais.

2011-02-20

Tortellini sriuba su špinatais


Ne, aš niekur nedingau.
Ir toliau siaubiu knygynų "maisto" skyriaus lentynas.
Ir toliau kas rytą keliuosi bent 5 minutėmis anksčiau, kad su puodeliu arbatos peržvelgčiau kas naujo blogger'ių pasaulyje.

Tik nerašau.
Nes gaminu mažai arba laiko išbandytus elementarius receptus.
Nes noriu naujos virtuvės, kuri įkvėptų.
Nes noriu naujo objektyvo, kuriuo galėčiau fotografuoti tais tamsiais vakarais.

Retai, bet įkvėpimas kartais ateina...

Labai pavykę sekmadienio pietūs. Labai. Kartosiu daug daug kartų, nes pernykščių špinatų šaldiklyje dar daug, o naujas derlius jau gana greitai.

Tortellini sriuba su špinatais (adaptuota pagal Annies eats.net):

  • 200 g bet kokių tortellini (naudojom su rikota);
  • pluoštelio šaldytų ar šviežių špinatų;
  • indelio pomidorų piure;
  • 1 litras sultinio (daržovių, vištienos ar kt.);
  • 1 nedidelis svogūnas;
  • 2 skiltelės česnako;
  • šlakelio alyvuogių aliejaus;
  • raudonėlio;
  • pipirų, druskos (pagal skonį);
  • kieto sūrio.
Puode užverdame sultinį.
Kitame dideliame puode storu dugnu įkaitiname šlakelį alyvuogių aliejaus. Svogūną ir česnaką smulkiai supjaustome ir apkepiname. Įmaišome pomidorų piure, raudonėlį ir dar kiek pakaitiname. Tuomet nuolat maišydami supilame sultinį. Užverdame.
Suberiame tortellini. Likus minutei iki virimo pabaigos sudedame smulkintus špinatus. Išvirus pagardiname šviežiai grūstais pipirais, sūriu.

2010-10-02

Pasakų šalies ledai


Kodėl paragavus dieviško skonio ledų, rodos, atsikandi gabalėlio dangaus :)

Gal kas žinote labai dėmesio vertų pistacijų ledų? Būtinai su daug gabalėlių riešutų.

2010-09-27

Domm Lounge


Pastaruoju metu padaugėjo (ne)ypatingų pasiūlymų elektroniniame pašte. Ypač tokių, kuriuos siūlo visokios a la projektų vadovės, rašančios trečioko lygio verslo pasiūlymus. Šiuos atmetu iš karto. Teisybę pasakius, tokių dauguma.
Taigi, kas šauna į galvą gavus kvietimą į A. Oželio restorano "DOMM Lounge" meniu degustaciją? Mintys šauna tokia trajektorija:

  1. Nooooooooriu.
  2. BET. Meniu tai degustacinis, patiekalai iš anksto numatyti. O aš juk nevalgau nei mėsos, nei žuvies, kurių tikrai bus jei ne kiekviename patiekale, tai beveik visuose. Turiu (ne)malonios patirties su keletu restoranų užsienio šalyse. Tačiau jose šefai puikiai arba beveik puikiai susitvarkė su papildoma užduotimi, t.y. manimi. Visgi, kirbėjo abejonė ar taip pat sklandu bus ir čia, Lietuvoje.
Gavusi atsakymą, jog didelių nepatogumų mano ypatybės nesukels, ir būsiu tokia ne viena, nusprendžiau surizikuoti. Gyvenimas mėgsta kaišioti pagalius į tokias situacijas, kai viskas iki smulkmenų suplanuota, todėl tik kai pagaliau atsidūriau Vilniuje, lengviau atsidusau: kaip nors pavyks, nors ir be geriausio draugo - fotoaparato.

Taigi, apie įspūdžius.

Tik įžengus Domm Lounge suspindėjo dviejomis išsiskiriančiomis detalėmis: tomis mielomis pūkuotomis kėdutėmis rankinėms (kaip sumanu ir apgalvota!) bei šviestuvais, kuriančiais jaukią, kiek paslaptingą atmosferą.
Restorano savininkas A. Oželis mus gana gausiai susirinkusius supažindino su naująja Domm Lounge koncepcija: kiek paprastesnis, ne toks įpareigojantis tik sezoninis maistas, trumpesnės vakarienės ir galimybė ne tik pavakarieniauti, bet ir smagiai pabendrauti su kokteiliu rankoje. Ilgai nedaugžodžiavęs pasiūlė mėgautis Chef de Cuisine Javier Lopez Ruiz kūriniais.

Mes ir pradėjome.

Su keleto skonių duona. Šviežiai kepta, minkštutėle, kvepiančia. Puikia, tik kiek sūroka (man).
Užkandžiams pradėjus keliauti ant stalų, įspėjome padavėjas ir gavome vegetariškus valgius. Kadangi kolegos tinklaraštininkai detaliai apžvelgė ką ragavo, trumpai aptarsiu tai, ką radome savo lėkštėse.
Užkandis su pomidorais, feta, čiobrelio šakele ir pesto. Paprasta, bet taiklu.
Užkandis su keptais baklažanais ir cukinijomis. Labai sezoniška ir švelnu.
Bulvių kroketas bei įdaryta bulvė. Padažas buvo kiek rūgštokas, o kroketas priminė "kažką" su žuvimi.
Iš pagrindinių patiekalų ragavome rizotą. Prikibti tikrai nebuvo prie ko: kreminis, ryžiai kietoki, rich. Man labai patiko.
Su lupena keptos bulvės su rudmėsėmis. Tikras skanumėlis! Itin ryškus padažas puikiai derėjo su įprastais produktais ir suteikė jiems netikėto skonio.
Desertui ragavome morengą. Negaliu jo vertinti objektyviai, nes morengų visiškai nemėgstu. Nenuostabu, jog mano gomuriui buvo gerokai per saldu. Tekstūra buvo kietoka, ragaujant būtinai reikėjo peilio (kurio nebuvo).

Aptarnavimas nebuvo ypatingas. Vyrukas buvo apmokytas labiau (ar tiesiog patirties turėjo daugiau). O merginos... Trūko dėmesio. Vandens gavome tik paprašiusios. Stiklines atnešti pamiršo, teko priminti.

Bendras įvertinimas: 8/10 (norėtųsi platesnio meniu vegetarams, daugiau tvarkos toje vietoje kur karaliai pėsti vaikšto, malonesnio personalo).

Ačiū ir iki kitų kartų.

2010-07-18

Makaronai su šviežiomis cukinijomis ir bazilikų traškučiais

Nebūsiu originali... Karšta. Net man, žemo spaudimo=šaltų galūnių savininkei, tokie orai gerokai per sunkūs. Dienomis patiriam tikrą kančią sėdėdami prie darbo stalo patalpoje be kondicionieriaus, na o naktimis - tikrą pragarą, nes sunku užmigti, o pravėrus langą įkyriai lenda uodai. Kur dar nepatogumai dėl negalėjimo sportuoti, nukritęs ir taip žemas kraujo spaudimas, galvos svaigulys ir apetito stoka.
Tačiau valgyti reikia. Ir ne tik arbūzus pusryčiams, pietums ir vakarienei, kurie puikiai atgaivina.
Taigi, bent savaitgalį, gaminau maistingą, šviežią ir gana lengvą tikrą maistą.
Cukinijos tik pradėjo derėti, pamėginkite ir jūs.

Makaronai su šviežiomis cukinijomis ir bazilikų traškučiais (pagal "The essential vegetarian cookbook"):

  • 200 g makaronų;
  • alyvuogių aliejaus kepimui;
  • 2 skiltelės česnako;
  • 1 nedidelė cukinija;
  • 30-50 g tarkuoto sūrio;
  • šviežių bazilikų lapelių.
Dideliame puode užverdame vandenį ir suberiame makaronus.
Keptuvėje įkaitiname aliejų, sumetame nuplautus baziliko lapelius ir pakepiname keletą minučių. Iškepus sudedame ant popierinio rankšluosčio aliejui sugerti ir atvėsiname.
Tame pačiame aliejuje apkepiname smulkiai supjaustytą česnaką.
Cukiniją ir sūrį sutarkuojame. Cukiniją sudedame į keptuvę ir apkepiname su česnaku kol išsiskiria vanduo (apie 4-5 minutes).
Išvirtus makaronus sudedame į tą patį puodą, suberiame sūrį ir cukiniją. Gerai išmaišome ir tiekiame. Papuošiame bazilikų traškučiais.

2010-07-06

Atostogaujame

Pievos pilnos žemuogių,
Miškai - mėlynių,
Sodai - serbentų.

Rojus Lietuvoje.

2010-06-20

Makaronai su kreminiu voveraičių padažu

Vasara jau įpusėjo. Taip, kalendorinė dar visai neseniai prasidėjo, bet gamtoje netrukus viskas pasieks tašką, nuo kurio vasara trumpės.
Mano mintyse vasaros pabaiga prasideda su pirmaisiais skaniaisiais obuoliais. Ir vis gausėjanti šviežių daržovių pasiūlą primena, jog šis metų laikas - pats trumpiausias, pats laukiamiausias ir pats gyviausias. Juk rudenį negali nakvoti viduryje miško, dainuoti prie laužo, rinkti voveraites, bėgioti smėlėtu pajūriu, atsikelti rytais ir jaustis žvaliai. Ir, žinoma, negali valgyti to fantastiško skonio saldžių milžiniškų braškių, kurių dabar pilni daržai. Ir laukti atostogų...
Naudokitės tuo. Juk taip laikina!
Vaikštinėdama po vietinį turgelį ir vis bandydama įsikalti į galvą, kad šiandien ne šeštadienis, o sekmadienis, pamačiau pirmasias voveraites. Pastarosiomis dienomis šiluma mūsų nelepina, taigi salotas atidėjau į šalį ir gaminau comfort maistą.

Makaronai su kreminiu voveraičių padažu (adaptuota pagal Cook express):

  • 175 g makaronų (naudojau su špinatais);
  • pusė litro šviežių voveraičių;
  • 0,5 st. sauso vyno (naudojau rožinį);
  • 2 skiltelės česnako;
  • 1 st. grietinės;
  • 1-2 š. miltų;
  • keletas saulėje džiovintų pomidorų;
  • alyvuogių aliejaus;
  • šviežiai maltų pipirų;
  • druskos pagal skonį;
  • šviežių petražolių;
  • parmigiano reggiano sūrio;
Makaronus verdame pagal instrukciją ant pakuotės. Svarbu nepervirti.
Keptuvėje įkaitiname alyvuogių aliejų, suberiame voveraites ir keletą minučių pakepiname. Sumažiname ugnį, supilame vyną ir paverdame 2-3 minutes. Suberiame smulkiai supjaustytą česnaką, pagardiname pipirais, druska. Supilame grietinę, suberiame miltus. Pakaitiname maišydami, kol padažas sutirštėja.
Makaronus nusausiname, paliekame truputį skysčio jei prireiktų padažą atskiesti. Sumaišome su padažu. Tiekiame, pagardiname petražolėmis ir sūriu.

2010-06-13

Mano knygų lentyna

...o aš maniau, kad turiu daugiau knygų... Kiekvieną kartą norėdama nusipirkti dar vieną, išklausydavau sąžinės priekaištus. Kartais jie suveikdavo (iki šiol skaudančia širdimi prisimenu nuostabią nedidelę Kalėdinių kepinių knygelę, kainavusią gerokai virš 100 Lt, bet taip ir neatsidūrusią mano lentynoje), kartais - ne (į Cook express žiūrėjau daugiau nei mėnesį, kol vieną dieną neatsispyriau). Šiandien fotografuodama nusprendžiau kad tų knygų ne tiek jau ir daug, todėl kitą savaitę leisiu sau paišlaidauti :)
Kviečiu trumpai pažinčiai.
Didžiosios, rimtosios (iš viršaus į apačią):
Naujojo šaukšto receptai. Viena puikiausių kada nors įsigytų knygų. Nuotraukos atimančios žadą, daugybė itališkos virtuvės receptų. Patiekalai nesudėtingi, aprašymai detalūs, nemažai vegetariškų receptų.
Didžioji virtuvės knyga. Nors ji ir didelė, nors receptų galybė, nelimpa ir tiek. Pateiktos ne visų patiekalų nuotraukos, nepatogūs matavimo vienetai, ne itin aiškūs aprašymai, nepraktiška patiekalų rodyklė. Tačiau tai - nebloga knyga dovanai, kadangi receptų įvairovė patenkins visų poreikius.
Cook express. Keista knyga. Dabar jau nebežinau gerąja ar blogąja prasme. Ilgai jos norėjau, patiko receptų aprašymai, spalvotos nuotraukos, tip'sai, klasifikacijos. Tačiau didžiausias trūkumas - visiškai nesuprantama receptų rodyklė. Neįmanoma nieko rasti. Norint naudoti knygą, reikia vartant lipdukais žymėtis dėmesio vertus receptus, antraip kai sugalvosite gaminti, jums tikrai nepavyks jų rasti.
Culina Mundi. Ko gero brangiausia mano knyga (finansine prasme). Informatyvi (apie kiekvieną patiekalą pateiktas (ne) trumpas aprašymas), egzotiška (kartais perskaičius ingredientus imi galvoti kas tai), tačiau sunkiai pritaikoma. Lietuvoje tikrai ne viską galima rasti. Be to, labai mažai vegetarinių receptų (čia jau labai didelis trūkumas man).

Kulinarinė šalių serija. Kaip ilgai ieškojau Italijos. Kadangi dar nė vienos knygos neperskaičiau iki galo, nedrįstu kritiškai vertinti. Tačiau būtent tokios yra mano mėgstamiausios - su ilgais aprašymais, autentiškais receptais, šalies kultūra. Tikrai vertinga ir mylima mano knygų lentynos dalis.

Asmeninės knygos.
Nesižaviu į Lietuvą atėjusia - "mėgstu gaminti, todėl rašau knygą" mada. Paskutiniu metu išleista tikrai nemažai dėmesio nevertų knygų. Autorius turi žinoti, ką nori pasakyti, o dauguma, pavarčius knygas, tikrai nežino. Ir toks procesas pastebimas ne tik Lietuvoje. Daugybę Oliver'io knygų stiliaus/pateikimo kopijų ir jų vertimų šiandien galima rasti knygynuose. Ar yra dėmesio vertų? Mažai. Todėl mano lentynoje asmenių knygų tik keletas:
Jamie (labiausiai norėta apie Italiją, o visos kitos pirktos su nemaža nuolaida), nors ypatingų simpatijų jam nejaučiu ir Jamie-manija nesergu;
Lino, kurią jau gyriau. Puikus aukšto pilotavimo virtuvėje pavyzdys.

Duoklė sau. Vegetarinės knygos.
Jūs galbūt nė neįsivaizduojate, kiek nuostabių dalykų galima pagaminti iš daržovių. Mano mėgstamiausios - "The essential vegetarian cookbook" (nuostabi!) bei lietuviška "Vegetarinė mityba" (informatyvi, abc pradedančiajam).

Konditerinės knygos.
Aš iki šiol aikčioju pamačiusi, kokių nuostabių dalykų sukuria konditeriai. Man trūksta sąlygų ir meistriškumo, taigi saldumynus retai gaminu, tačiau kada nors... Visgi, konditerinių knygų lentynoje - mažiausia. Lietuviškų dėmesio vertų iš esmės nėra, o angliškų pasiūla knygynuose - gana menka. Šią lentynos dalį plėsti norėčiau labiausiai.

Specifinės knygos.
"Klasikinė kokteilių knyga" dar nė karto nenaudota, nes joje nė vieno klasikinio recepto. Sunkiai pritaikoma namų (ne baro) sąlygomis.
Apie meilę sūriams jau ne kartą minėjau, todėl sūrių knygos negalėjau nepirkti. Gana informatyvi, tačiau siauroka. Norėtųsi daugiau receptų.
"Vaisiai, uogos ir daržovės" pirkta dėl stebėtinų derinių ir mažos kainos.Užskaitoma.

Štai ir viskas.
Jei paklausite kuri mano mėgstamiausia, akivaizdus atsakymas... Beje, ji buvo įsigyta pati pirmoji :)

2010-06-07

Daržovės su sūriu medaus padaže


Kiekviena varginančiai kaitri diena ant pečių užmeta dar vieną sunkų akmenį. Rodos, jei ne mintys apie kada nors ateisiančias atostogas, negalėtum jų panešti nė metro toliau. O mes kasdien kiekvienas tempiam savo akmenis ant pečių: apie pavykusius ir tik svajonėmis likusius darbus, apie ateinančius iš išeinančius žmones, apie tuos kiaulystės dėsnius, kurie nuolat nutinka ir apie ne tos kojos sindromą, kai negali paaiškinti, kodėl nesinori šypsotis. Ir žvelgdami į ateitį tikimės geresnio.

Daržovėms su sūriu medaus padaže prireiks:

  • nedidelės cukinijos;
  • 700-800 g moliūgo (geriau kvapiojo);
  • pusės balto varškės sūrio;
  • 2 š. medaus;
  • 4. š. alyvuogių aliejaus;
  • 1 š. garstyčių (geriau aštresnių);
  • šlakelio balzaminio acto;
  • šviežiai grūstų pipirų;
  • mėgstamų šviežių žolelių (naudojau krapus bei svogūnų laiškus).
Moliūgą ir cukiniją (jei jauna - nebūtina) nulupame ir supjaustome panašaus dydžio gabalėliais. Medų ištriname su garstyčiomis, srovele supilame alyvuogių aliejų, supilame actą. Sūrį supjaustome nedideliais gabalėliais, užpilame padažu ir paliekame marinuotis bent 15 minučių.
Kepimo indo viduryje suberiame sūrį, sudedame daržoves ir aplaistome likusiu nuo sūrio padažu. Galima užtarkuoti kietojo sūrio.
Kepame 15-20 min orkaitėje. Pagardiname prieskoniais.

Visos teisės saugomos ©2008-2010
Nevok!
Naudojant informaciją internete, būtina aktyvi nuoroda į tinklalapį.
Publikuoti spaudoje be sutikimo draudžiama.

Plaktuvo užrašai © 2008. Template by Dicas Blogger.

TOPO