3 ingredientų pesto

Mėgstu tas akimirkas, kai paragauji kažką naujo, tokio, ko skonio receptoriai niekada nejuto. Per sekundę reikia nuspręsti - skanu tai ar ne. Visai kaip vaikystėje.
Dabar vis rečiau tokios džiaugsmo minutės nutinka. Daug jau išragauta, be to, iš vaisių ar daržovių kažko labai revoliucionaus ir nepatirto sunku rasti. Paprasčiausia save nustebinti - nusipirkti kokį neragautą vaisių ir sugalvoti verdiktą. Aš vis dar neapsisprendžiu - ličių skonis neblogas ar bjaurus.
Kartais skonį galima ir prisijaukinti. Vaikystėje lietuviškam skrandukui buvo neįprastas bananų, brandinamų tamsioje spintoje, skonis. Pamenu, kaip nuoširdžiai galvojau, kad tėtis, siūlydamas muilo skonio daiktą, tikrai juokauja ir kad tai tikrai nevalgoma. Bet pripratau. Tiesa, iki šiol didelės simpatijos nejaučiu, tačiau muilo bananai nebeprimena.
Kai pirmą kartą pauosčiau tėčio parvežtą mangą, dvokiantį benzinu, dvejojau - ragauti ar ne. Tačiau išdrįsau. Ir dabar jis - vienas mano mėgstamiausių. Tiesa, specifinis kvapas taip ir liko keistas. Gerai, kad nulupus, jo nesijaučia.
Išsiplėčiau.

Visai ne vaisių receptą noriu Jums pasiūlyti. O paprastą pesto. Dabar juo jau nieko nenustebinsi, tačiau prieš keletą metų tai buvo gana didelė egzotika. Nei bazilikų prekybos centrų lentynose buvo, nei paruoštų padažų taip pat. Taigi, pirmas kąsnis makaronų su pesto buvo stebinantis. Nieko panašaus nebuvau ragavusi. Ir man tai patiko. Labai. Beveik taip labai, kaip naminis rizotas su salierais (nepatikėsit, tačiau aš iki šiol aikčioju jį valgydama).

Kadangi jau pabaigiau namines lauktuves iš Italijos, o manasis bazilikų (tiesa, net trijų rūšių) miškelis dar vaiko-jaunuolio stadijoje ir skabyti jį per anksti, gavusi krūvelę meškinių česnakų iškart sumąniau gaminti pesto. Kitokio, neįprasto, aštroko skonio. Pastebėjau, jog ir dilgėlių pesto lietuviškuose bloguose išbandytas.

O mano 3 ingredientų pesto prireiks:

• meškinių česnakų;
• migdolų;
• alyvuogių aliejaus.

Lapus nuplauname, nusausiname. Migdolus nuplikome, nulupame odeles. Viską dedame į plaktuvą ir triname iki norimos masės vis pildami aliejų. Turime gauti tirštos košės konsistenciją.
Valgome su makaronais, virtiniais, salotomis ir kuo tik šauna į galvą. Patiekalą būtinai gardiname kietuoju sūriu.

P.s. padažą galite gana ilgai laikyti šaldytuve.