Domm Lounge

Pastaruoju metu padaugėjo (ne)ypatingų pasiūlymų elektroniniame pašte. Ypač tokių, kuriuos siūlo visokios a la projektų vadovės, rašančios trečioko lygio verslo pasiūlymus. Šiuos atmetu iš karto. Teisybę pasakius, tokių dauguma.
Taigi, kas šauna į galvą gavus kvietimą į A. Oželio restorano "DOMM Lounge" meniu degustaciją? Mintys šauna tokia trajektorija:

1. Nooooooooriu.
2. BET. Meniu tai degustacinis, patiekalai iš anksto numatyti. O aš juk nevalgau nei mėsos, nei žuvies, kurių tikrai bus jei ne kiekviename patiekale, tai beveik visuose. Turiu (ne)malonios patirties su keletu restoranų užsienio šalyse. Tačiau jose šefai puikiai arba beveik puikiai susitvarkė su papildoma užduotimi, t.y. manimi. Visgi, kirbėjo abejonė ar taip pat sklandu bus ir čia, Lietuvoje.

Gavusi atsakymą, jog didelių nepatogumų mano ypatybės nesukels, ir būsiu tokia ne viena, nusprendžiau surizikuoti. Gyvenimas mėgsta kaišioti pagalius į tokias situacijas, kai viskas iki smulkmenų suplanuota, todėl tik kai pagaliau atsidūriau Vilniuje, lengviau atsidusau: kaip nors pavyks, nors ir be geriausio draugo - fotoaparato.

Taigi, apie įspūdžius.

Tik įžengus Domm Lounge suspindėjo dviejomis išsiskiriančiomis detalėmis: tomis mielomis pūkuotomis kėdutėmis rankinėms (kaip sumanu ir apgalvota!) bei šviestuvais, kuriančiais jaukią, kiek paslaptingą atmosferą.
Restorano savininkas A. Oželis mus gana gausiai susirinkusius supažindino su naująja Domm Lounge koncepcija: kiek paprastesnis, ne toks įpareigojantis tik sezoninis maistas, trumpesnės vakarienės ir galimybė ne tik pavakarieniauti, bet ir smagiai pabendrauti su kokteiliu rankoje. Ilgai nedaugžodžiavęs pasiūlė mėgautis Chef de Cuisine Javier Lopez Ruiz kūriniais.

Mes ir pradėjome.

Su keleto skonių duona. Šviežiai kepta, minkštutėle, kvepiančia. Puikia, tik kiek sūroka (man).
Užkandžiams pradėjus keliauti ant stalų, įspėjome padavėjas ir gavome vegetariškus valgius. Kadangi kolegos tinklaraštininkai detaliai apžvelgė ką ragavo, trumpai aptarsiu tai, ką radome savo lėkštėse.
Užkandis su pomidorais, feta, čiobrelio šakele ir pesto. Paprasta, bet taiklu.
Užkandis su keptais baklažanais ir cukinijomis. Labai sezoniška ir švelnu.
Bulvių kroketas bei įdaryta bulvė. Padažas buvo kiek rūgštokas, o kroketas priminė "kažką" su žuvimi.
Iš pagrindinių patiekalų ragavome rizotą. Prikibti tikrai nebuvo prie ko: kreminis, ryžiai kietoki, rich. Man labai patiko.
Su lupena keptos bulvės su rudmėsėmis. Tikras skanumėlis! Itin ryškus padažas puikiai derėjo su įprastais produktais ir suteikė jiems netikėto skonio.
Desertui ragavome morengą. Negaliu jo vertinti objektyviai, nes morengų visiškai nemėgstu. Nenuostabu, jog mano gomuriui buvo gerokai per saldu. Tekstūra buvo kietoka, ragaujant būtinai reikėjo peilio (kurio nebuvo).

Aptarnavimas nebuvo ypatingas. Vyrukas buvo apmokytas labiau (ar tiesiog patirties turėjo daugiau). O merginos... Trūko dėmesio. Vandens gavome tik paprašiusios. Stiklines atnešti pamiršo, teko priminti.

Bendras įvertinimas: 8/10 (norėtųsi platesnio meniu vegetarams, daugiau tvarkos toje vietoje kur karaliai pėsti vaikšto, malonesnio personalo).

Ačiū ir iki kitų kartų.